Notes in Lithuanian

20160819KaipGvildenti?

Santrauka

Štai vadovėlis pasimokyti, kaip gvildenti bet kokį savo klausimą. Pasidalinu savo, kaip mąstytojo, keliasdešimt metų patirtimi. Taip pat pristatau kitų išmąstytus išsiaiškinimo būdus, kuriais filosofinis klausimas įkvėpia technologinį atsakymą. Iškeliu šiuolaikinius išradėjus: architektus Christopher Alexander ir Sarah Susanka, technologą Buckminster Fuller, politologą Robert E. Horn, filosofą Stephen Toulmin, verslo konsultantus Dave Gray, Sunni Brown, James Canufo, valstybinio saugumo analitiką Morgan D. Jones, menininkę Natalie d'Arbeloff, matematikus Bradford Hansen-Smith, George Polya, Paul Zeitz, inžinierių Genrich Altshuller, fiziką-matematiką-programuotoją-verslininką Stephen Wolfram. Juos papildau žymiais filosofais Platonu, Aristoteliu, Kantu, Dekartu, Heidegeriu. Mokau naudotis šių mąstytojų veikalais. Mokinį supažindinu su įvairiais priėjimais - fenomenologiniu, egzistenciniu, struktūralistiniu, metafiziniu, meniniu, estetiniu, pragmatiniu, loginiu, empiriniu, matematiniu, psichologiniu, kognityviniu, eksperimentiniu, hermeneutiniu, teologiniu, epistemologiniu, etiniu, kultūriniu, sociologiniu ir istoriniu. Pratimais skatinu pažinti save, mąstyti išradingai ir atsakingai. Vadovėlis tiks, kaip priemonė platesniam ar siauresniam filosofijos ar jai giminingam mokslo pratyboms. Dėstau tokia tvarka, kad mokinys galėtų savarankiškai mokytis, arba mokytojas galėtų jam užduoti susigalvoti savo klausimą, jį kūrybingai ištirti ir prasmingai atsakyti.

Turinys

I. Klausimai ir atsakymai.

1. Pavyzdinis klausimo gvildenimas. Kaip Christopher Alexander ištyrė, kodėl pastate jaučiamės gyvi ar negyvi? Mokomės įsiklausyti, ką jaučiame, ir pasitikrinti, ar dėl to sutariame.
2. Vertybės ir klausimai. Apžvelgiame žmonių atsakymus, kuri vertybė jiems kertinė, visas kitas aprėpianti? Taip pat, į kurį klausimą norėtų rasti atsakymą? Mokomės kaupti tokius pasisakymus ir juos rūšiuoti. Aptariame, kaip susigalvoti savo klausimą, kaip jame slypi, Kas aš esu?
3. Minčių žadinimas. Pratinamės užsirašinėti mintis, paišyti sumanymus (Sunni Brown), išsireikšti vaizdine kalba (Robert E. Horn), išjudinti mąstymą žaidimais su kitais, pakaitomis įsijausti ir atsitokėti (Gamestorming).
4. Mokslų apžvalga. Aišku, protinga susipažinti su mokslų įvairove, su tuo kas jau atrasta ir kas tikrai dar nežinoma, su gyvenimo mįslėmis, su galimybėmis remtis skirtingais mokslais, į juos naujai pasižiūrėti. Aptariame, kokie atsakymai moksliškai, kokie galėtų tenkinti ir kokie neturėtų tenkinti.
5. Apibrėžimas. Susiduriame su žodžių nepakankamumu (Alexander "savybė be pavadinimo"). Mokomės, kaip besąlygiškam požiūriui rasti išeities tašką (kaip antai Dekarto abejojimą), kaip atsakymus išsakyti sandaromis, tai yra, požiūrių tarpusavio santykiais. Mokomės sandarų abėcėlės: dvejybės, trejybės, ketverybės bei jų atvaizdų. Mokomės proto žaismais apibrėžti 12 aplinkybių, kurias palyginame su Kanto kategorijomis.
6. Atsakymų surašymas. Alexander išmąstė, jog gyvybingi pastatai statomi gairių kalba. Kiekviena gairė nurodo, kaip vietoje spręsti kurį nors klausimą, sandara palaikyti pasikartojančią veiklą, derinti priešingas jėgas. Mokomės aprašyti tokias gaires bei jas siejančią gairių kalbą.

II. Nuojautos ir sandaros

1. Įgūdžių lavinimas. Mokomės reiškinį tirti meniškai, be išankstinių nusistatymų (Natalie d'Arbeloff). Pavyzdys, kaip mąstyti rankomis, tai skritulių lankstymas (Bradford Hansen-Smith). Tokia veikla įžvelgiame, pavyzdžiui, kokių skirtingų priešingybių pasitaiko.
2. Grožio paieškos. Grožio svarba matematikoje. Neregimas grožis (simpleksai) ir pilnatvės permainos. Regimas grožis (Mandelbrot aibė) ir penkiolika Alexander gyvybės dėsnių.
3. Vaizduotės ribų tyrimas. Bandykime plėtoti mums rūpimus požiūrius - Dievo, šviesos spindulio, viruso, ir t.t.
4. Minčių dėliojimas. Šeši minčių santykių pavaizdavimai, jų taikymas samprotavimui (Morgan D. Jones). Pavyzdys programų kūrėjams: Unified Modeling Language. Programinės įrangos panaudojimas minčių dėliojimui, pertvarkymui. Įvairiausių nesusivedimų (paradoksų) apžvalga, jų kildinimas iš minčių pertvarkymo iššūkių.
5. Duomenų parinkimas. Aiškiam, našiam, mūsų protą praplėčiam tyrimui praverčia gudriai parinktas duomenų rinkinys. Pasidalinu pavyzdžiu, kaip lietuvių liaudies pasakomis tyriau pasakojimo kalbą, kaip nagrinėjau ne pačius tekstus, o jų interpretacijas.
6. Širdies ir pasaulio tiesos. Suvokiame, kaip supainiojame širdies ir pasaulio tiesas, taip kad, kas jaudinasi, klysta. Mokomės atskirti širdies tiesą ir ją įsisavinti.
7. Lūkesčiai ir jauduliai. Pajuntame, kaip iš lūkesčių kyla jauduliai, neigiami ir teigiami jausmai, nuotaikos. Aptariame, ko galime iš jų pasimokyti.
8. Šventraščių nagrinėjimas. Kaip tikėjimas padrąsina mus gilintis į šventraščius, kaip jie neįprastai lenkia mūsų mąstymą. Priešpastatau Maslow ir Jėzaus požiūrius į poreikius ir jų tenkinimą. Panašiai, prasminga nagrinėti ryškiausių filosofų veikalus. Taip pat išskiriu Jėzaus ir Dievo nesutarimą evangelijose, ar palaikyti gerojo vaiko ar blogojo vaiko pasaulėžiūrą.
9. Laisvo mąstymo užtikrinimas. Nuodugniausi atradimai reikalauja visiškai naujo požiūrio. Žinoma, jog pasąmonė itin galinga, užtat ir pavojinga. Pasidalinu patirtimi, kaip mąstymą išlaisvina bendravimas su Dievu, kaip tai įgalina pasvarstyti, jog gyvenimas nebūtinai teisingas, Dievas nebūtinai geras, ką tai galėtų reikšti.
10. Širdingas gyvenimas. Pasipasakoju, kaip mokiausi bendrauti su smurtaujančiais, kaip įgytą patirtį pavyko išsakyti dėsniais, o tuos dėsnius išsakyti visapusiška dvejonių sandarą, taip kad pavyko pamokyti kitus juos sėkmingai taikyti Kenijoje malšinti įsiplieskiantį išžudymą.

III. Mokslas ir bendrystė

1. Žinojimo rūmai. Apžvelgiu įvairiausius išsiaiškinimo būdus, kaip jie susidėlioja. Palyginu su Dekarto universaliu sprendimo būdu.
2. Matematikos išsiaiškinimo būdai. Parodau, kaip nagrinėti matematikos išsiaiškinimo būdus, kokius yra aprašę Polya ir Zeitz, kaip juos visus sudėlioti ir apžvelgti.
3. Išmonės. Pristatau Toulmin mintis, kaip kiekviena veikla remiasi savais išvedžiojimais. Tai sieju su Heidegerio pasauliais, Aristotelio išmanymais (techne), Platono sugebėjimais. Taip kad kiekvienam mokslui galima suręsti panašius bet savitus "žinojimo rūmus". Palyginu su TRIZ išradimo sistema.
4. Visuomenės turtas. Paaiškinu, kaip svarbu dalintis, atsisakyti autorinių teisių vardan bendradarbiavimo, bendrystės. Tai sieju su dorovės sandara, dešimt Dievo įsakymais.
5. Kliūtys. Paaiškinu santykį tarp filosofų ir technologų, kaip vieni nenori atsakymų, o kiti nenori klausimų. Platono uolos vaizdiniu įspėju, kaip sunku sudominti tiesa. Visgi, Sarankai pavyko įveikti kliūtis su kuriomis Alexander susidūrė. Buckminster Fuller ėmėsi poeto-pranašo vaidmens, kalbino visatą, puoselėjo judėjimą.
6. Perversmų eiga. Savaip perpasakoju matematiko Terrence Tao paskaitą apie "Astronominių nuotolių kopėčias", kaip mąstytojai nuo Aristotelio laikų rėmėsi vieni kitais, išmąstydami žemės ir mėnulio dydžius, o mūsų laikais, galaktikos ir visatos mąstus. Tai nuoseklaus mąstymo istorija, tuo pačiu, istorijos istorija, ką žmonija sugebėjo.
7. Nenumatomi dalykai. Kaip pavyzdį neįprasto mąstymo pristatau Stephen Wolfram tyrimus su ląsteliniais automatais. Peržvelgiu pavyzdžius, kaip žmonijai teko ir dar gali tekti naujai pasižiūreti į visa tai, ką lyg tai žinome.
8. Šviesuolių bendrystė. Atsakymus taikyti dažnai tenka įkvėpti judėjimą, diegti kultūrą ar bendrystę. Galima pasimokyti iš tokių judėjimų steigėjų, kaip antai skautų (Lord Baden-Powell), alkoholikų anonimų (Bill Wilson, Bob Smith). Kaip gyventi klausimais, nežinojimu, kada visi pratę gyventi atsakymais, žinojimu?
9. Švietėjams. Paaiškinimai, kaip galima šiuo vadovėliu naudotis. Pasidalinu patirtimi, kaip pratybų metu mokinius skatinau ir mokiau gvildenti savo klausimus, kaip tai siejau su Platono Valstybės aptarimu.